C_2022194LT.01000701.xml

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Naujos kartos MVĮ strategija. Veiksmingo ir spartaus įgyvendinimo didinimas“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2022/C 194/02)

Pranešėja	Milena ANGELOVA
Bendrapranešėjis	Panagiotis GKOFAS

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2021 3 25
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2021 12 13
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 1 19
Plenarinė sesija Nr.	566
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	235 / 1 / 7

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

MVĮ yra ES ekonomikos pagrindas, taigi ekonomikos atsigavimas daugiausia priklauso nuo to, ar sėkmingai jos prisitaikys ir vykdys veiklą naujoje popandeminėje realybėje, prie kurios formavimo prisidėjo esminiai skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos sukelti pokyčiai. Kad MVĮ galėtų ne tik išgyventi, bet ir sėkmingai klestėti, augti ir plėstis, skatindamos ES ekonomiką, kurdamos kokybiškas darbo vietas ir užtikrindamos piliečių gerovę, reikia, kad ES ir valstybės narės dėtų daugiau pastangų, siekdamos sukurti MVĮ palankią verslo aplinką ir užtikrinti tinkamas finansavimo bei paramos priemones.

1.2.

Ateičiai pritaikyta politika ir reglamentavimo sistema MVĮ turi suteikti tikrumo, nuoseklumo, aiškumo ir nustatyti vienodas sąlygas laikantis geresnio reglamentavimo principų (1) ir atliekant konkurencingumo patikras tada, kai pradedamos taikyti naujos politikos priemonės arba persvarstomos esamos, kartu išlaikant aukšto lygio aplinkosaugos ir socialinės apsaugos standartus. EESRK ragina supaprastinti administracines procedūras, kad ištekliai nebūtų nukreipiami į veiklą, kuri stabdo pastangas plėtoti verslą.

1.3.

EESRK pakartoja savo pasiūlymą sukurti ir plėtoti finansų ir finansavimo ombudsmenų, kurie stebėtų, kaip įgyvendinamos priemonės, skirtos trumpalaikiam MVĮ likvidumui gerinti, tinklą. Toks tinklas gerintų MVĮ prieigą prie lėšų; rinktų ir analizuotų kokybinius duomenis, kad sužinotų, ar ir kaip bankai tarpininkai naudoja finansines priemones, siekdami padėti toms MVĮ, kurioms labiausiai reikia finansinių išteklių, ir kad išsiaiškintų, kodėl joms nesuteikiamas kreditas; taip pat jis galėtų tarpininkauti bendresniuose ginčuose tarp MVĮ ir finansavimo įstaigų. EESRK siūlo Europos Komisijai ir valstybėms narėms parengti ir skubiai įgyvendinti vieno lapo paraiškos procesą MVĮ, taip supaprastinant ir paspartinant jų prieigą prie ES fondų.

1.4.

EESRK mano, kad sklandaus vidaus ir tarptautinių rinkų veikimo užtikrinimas yra svarbi trumpalaikė politikos priemonė, ir ragina valstybes nares dėti ypatingas pastangas, kad būtų sudarytos galimybės MVĮ dalyvauti konkursuose dėl viešųjų sutarčių ir juos laimėti, taip pat apskritai paspartinti viešąsias investicijas, siekiant padidinti įmonių apyvartą ir tuo pačiu veiksmingai taikyti Pavėluotų mokėjimų direktyvą (2). EESRK palankiai vertina EK pasiūlymą iki 2022 m. birželio mėn. pratęsti laikinosios valstybės pagalbos sistemos taikymą, nes tai padėtų parengti rinka grindžiamas sąlygas po COVID-19 pandemijos.

1.5.

EESRK pabrėžia, kad MVĮ labai svarbu tobulinti kompetencijas ir įgūdžius, įskaitant skaitmeninius ir žaliuosius įgūdžius. Tai vienodai taikytina verslininkams, įmonių vadovams, ir darbuotojams. Dėl naujų įgūdžių paklausos reikia koreguoti tiek profesinį rengimą ir mokymą, tiek kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą. Ugdant įgūdžius svarbų vaidmenį atlieka socialinis dialogas ir turėtų būti skatinama profesinio rengimo ir mokymo geroji patirtis ir keitimasis ja įgyvendinant susijusias ES iniciatyvas tarpusavyje bendradarbiaujant MVĮ organizacijoms, socialiniams partneriams ir valstybėms narėms.

1.6.

Būtent labai mažoms ir mažoms įmonėms, šeimos ir tradiciniam verslui ir socialinės ekonomikos įmonėms reikia praktinės vietos lygmens paramos, specialių kampanijų, priemonių ir konsultacijų. Reikėtų daug daugiau nuveikti, kad būtų užtikrintas pakankamų ir tinkamų konsultavimo paslaugų buvimas ir prieinamumas, taip pat ir su nepaprastai reikalinga MVĮ organizacijų parama. EESRK palankiai vertina Europos Komisijos paskelbtą Socialinės ekonomikos veiksmų planą (3).

1.7.

Tinklų kūrimo, bendradarbiavimo ir partnerysčių su kitomis įmonėmis bei suinteresuotaisiais subjektais stiprinimas taip pat padeda spartinti MVĮ atsigavimą ir didinti jų skaitmeninimo bei žalinimo pajėgumus, kai rengiant pramonės ekosistemų pertvarkos kryptis taip pat aktyviai dalyvauja MVĮ. COVID-19 pandemija sustiprino skaitmeninėje srityje pirmaujančių MVĮ skaitmenizaciją, tačiau kartu padidino atsiliekančių įmonių skaitmeninį atotrūkį. Be to, labai svarbu nuodugniau įvertinti MVĮ, visų pirma pažeidžiamiausių ir turinčių mažiausiai lėšų, galimybes ir iššūkius, kylančius dėl žaliosios pertvarkos, ir jas paremti, kad jų pastangos būtų sėkmingos. MVĮ atstovaujančios organizacijos gali palengvinti šį procesą ir padėti – tam turėtų būti sukurtos ir MVĮ pasiūlytos specialios paramos priemonės ir užtikrintas bendrų veiksmų finansavimas.

1.8.

EESRK pabrėžia esminį MVĮ atstovų tinklo, Europos įmonių tinklo (EEN) ir MVĮ organizacijų vaidmenį skelbiant ir platinant informaciją apie visas paramos priemones kuo platesnei MVĮ auditorijai, ir ragina kurti struktūrą ir darbo metodus, kurie leistų geriau patenkinti šiuos poreikius. EESRK siūlo toliau stiprinti ryšius tarp MVĮ organizacijų ES ir nacionaliniu lygmeniu ir MVĮ atstovų tinklo, siekiant sukurti interaktyvesnį modelį, pagal kurį yra užtikrinamas nuolatinis, tiesioginis ryšys ir pastovi, glaudi ir nuosekli sąsaja su MVĮ ir joms atstovaujančiomis organizacijomis, ir geriau suprantamas ir pripažįstamas MVĮ atstovų tinklo vaidmuo. Būtent MVĮ atstovai pritaikys ir perkels ES politiką į konkrečias priemones ir paramos programas savo valstybėje narėje ir organizuos praktines priemones atsižvelgdami į ypatingą kiekvienos MVĮ situaciją, kad nė viena iš jų neliktų nuošalyje. EESRK tikisi, kad netrukus bus paskirtas ES MVĮ atstovu, kad galėtų iš tikrųjų vadovauti šiam procesui.

2. Bendroji informacija

2.1.

EESRK paragino plėtoti „Naujos kartos ES MVĮ strategiją“, kuri atitiktų naują situaciją (4), nes EK pradėjo vykdyti ES MVĮ strategiją prieš pat prasidedant COVID-19 pandemijai (5). Be to, baigiant darbą, susijusį su 2021–2027 m. DFP ir nacionaliniais ekonomikos atkūrimo bei atsparumo didinimo planais pagal priemonę „NextGenerationEU“, svarbu įvertinti, ar iš tikrųjų buvo pasiektas tikslas užtikrinti, kad MVĮ paramos priemonės būtų visų šių programų pagrindas. Tai ypač skubu ir svarbu, nes daugelis MVĮ atstovaujančių organizacijų rekomendacijų ir pasiūlymų vis dar turi būti geriau integruoti ES, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, kad būtų užtikrintas greitas ir sėkmingas įgyvendinimas.

2.2.

Šioje EESRK nuomonėje savo iniciatyva, remiantis ankstesne nuomone (6) ir nekartojant joje pateiktų rekomendacijų, dėmesys sutelkiamas į tai, kaip geriau patenkinti MVĮ skatinimo ir paramos joms poreikius. Šie poreikiai kyla ne tik dėl naujos realybės po COVID-19 pandemijos, bet ir dėl to, kad ES MVĮ, kurioms tenka svarbus vaidmuo atkuriant ekonomiką ir visuomenę ir didinant jų atsparumą ES ir valstybių narių lygmeniu, turi laikytis vienos iš sudėtingiausių teisinių sistemų. Joje aptariama, kaip ES lėšos ir kitos politikos paramos priemonės padeda išnaudoti MVĮ potencialą ir ką galima padaryti siekiant paspartinti MVĮ strategijos įgyvendinimą ir užtikrinti sėkmingus bei greitus jos rezultatus, įskaitant galimus pakeitimus, pagrįstus naujausia patirtimi ir pokyčiais.

3. Sunkumai, galimybės ir skirtingi MVĮ pajėgumai

3.1.

MVĮ susiduria su rimtais iššūkiais, susijusiais ne tik su ekonomikos gaivinimu ir prisitaikymu prie naujų aplinkybių po pandemijos, bet ir su skaitmenine bei žaliąja pertvarka ir demografiniais pokyčiais. Nauja padėtis taip pat atveria MVĮ galimybių, ypač jei yra tinkamos paramos priemonės, pritaikytos prie reikšmingų skirtumų, susijusių su MVĮ ypatumais ir jų pajėgumu atsigauti, skaitmenizuotis ir tapti žalesnėmis (7).

3.2.

Pandemija radikaliai pakeitė MVĮ veiklos aplinką dėl didžiulių pokyčių, kuriuos ji sukėlė pasaulinėse rinkose, ir dėl išaugusių energijos bei krovinių gabenimo sąnaudų, kurias pastaruoju metu dar labiau padidino auganti infliacija ir neigiamos palūkanų normos. Be to, MVĮ nukentėjo nuo klientų paklausos ir pajamų sumažėjimo, turinčio neigiamos įtakos pinigų srautams ir kapitalo prieinamumui, nuo tiekimo grandinės sutrikimų (žaliavų trūkumas ir padidėjusios kainos) ir nuo sunkumų ieškant pusiausvyros tarp darbuotojų pajėgumų, gerovės ir įgūdžių neatitikties. Likvidumo trūkumas, mokėjimų vėlavimai ir išaugęs finansavimo poreikis taip pat yra dideli išbandymai, kurie paaštrėjo pandemijos metu.

3.3.

MVĮ yra labai įvairios ir nevienalytės, jų pajėgumas atsigauti bei vystytis taip pat skiriasi priklausomai nuo to, ar jos gamina prekes ir teikia paslaugas vartotojų rinkoms, ar tiekia tarpines prekes didesnėms įmonėms. Be to, tų MVĮ, kurios vykdo veiklą daugiausia nacionaliniu ar net vietiniu lygmeniu, atsigavimas labai priklauso nuo vietos sąlygų atgaivinimo, toms MVĮ, kurios prekiauja bendrojoje rinkoje, turi įtakos sklandus jos veikimas, o tarptautiniu mastu veiklą vykdančioms įmonėms teks pasikliauti sutrikusių tarptautinių vertės grandinių atkūrimu, perkėlimu į artimas šalis ar diversifikavimu ir sparčiu LPS įgyvendinimu.

3.4.

Deja, 27 ES valstybių narių MVĮ skaitmenizacijos lygis atsilieka nuo analogiškų Jungtinės Karalystės, Norvegijos, JAV ir Azijos įmonių. Nors pandemijos laikotarpis padėjo didinti informuotumą apie skaitmenizacijos reikšmę, jis taip pat padidino skaitmeninį atotrūkį tarp pirmaujančiųjų ir atsiliekančiųjų, taip pat išlieka nepakankamų MVĮ žinių ir išteklių, kuriais būtų galima pasinaudoti, problema, t. y. trūksta:

—	informuotumo, įgūdžių ugdymo ir skaitmenizacijai reikalingų skaitmeninių technologijų bei priemonių prieinamumo;

—	gero junglumo, skaitmeninių priemonių ir paslaugų;

—	laiko ir finansavimo;

—	gebėjimo suderinti skaitmeninę strategiją su konkrečiu verslo modeliu (įskaitant nesugebėjimą integruoti naujos technologijos į esamas technologijas ir verslo procesus arba pereiti nuo ankstesnių sistemų prie naujų ir (arba) atsisakyti senų technologijų).

3.5.

MVĮ apklausos išvados patvirtina ankstesnių EESRK išvadų pagrįstumą (8), t. y. 72 % MVĮ laikosi nuomonės, kad geresnė prieiga prie viešosios paramos sistemų būtų naudinga, nes sudarytų joms sąlygas siekti skaitmenizacijos, kartu su parama, skirta reikalingiems įgūdžiams ar patirčiai įgyti ir gauti prieigą prie tinklų (61 % ir 62 %) bei pagalba pritraukiant lėšas (50 %). Visoms MV dotacijos ir subsidijuojamas viešasis finansavimas būtų naudingesni nei finansinės priemonės.

3.6.

Nematerialus įmonės turtas, pavyzdžiui, įvaizdis ar ilgalaikiai santykiai su klientais, siekiant patenkinti nuolat kintančius ir didėjančius poreikius, ir dėl tvarumo didėjantis konkurencijos lygis taip pat tampa vis svarbesni MVĮ. Skaitmenizacija ir žalinimas yra glaudžiai susiję, nes skaitmenizacija padeda įmonėms optimizuoti išteklių naudojimą ir sumažinti poveikį aplinkai, kai tuo tarpu taip pat reikia kovoti su neigiamu skaitmenizacijos poveikiu klimatui ir aplinkai, daugiausia platesniu sisteminiu lygmeniu.

3.7.

Daug MVĮ susiduria su netikrumu ir žinių bei supratimo apie konkrečią klimato ir aplinkos politiką, įskaitant visų naujų finansinių priemonių reikalavimus, stoka. Žaliasis kursas ir pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys, be kita ko, gali daryti poveikį MVĮ dėl tiesioginių reikalavimų arba netiesiogiai dėl padidėjusių sąnaudų ar išteklių, padidintas energijos ir medžiagų naudojimo bei logistikos efektyvumas taip pat gali padėti sutaupyti sąnaudų, o tvaresni produktai – duoti naudos rinkose, priklausomai nuo vartotojų lūkesčių. Tiek vidaus, tiek pasaulinės aplinkos ir klimato technologijų ir sprendimų paklausos augimas yra galimybė įmonėms, kurios teikia sprendimus kitoms įmonėms ar viešajam sektoriui. Taip pat pastebima aiški investuotojų ir finansininkų lūkesčių dėl tvarumo didėjimo tendencija.

3.8.

Be to, MVĮ padėčiai skaitmeninėje ir žaliojoje pertvarkoje turi įtakos:

—

MVĮ dydis, kuris daro poveikį išteklių buvimui ir prieinamumui. Nors labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės yra panašios pagal sukuriamos pridėtinės vertės dalį, įmonių skaičius kiekvienoje iš šių kategorijų labai skiriasi (2020 m. atitinkamai 93,3 %, 5,7 % ir 0,9 %). Labai mažų įmonių, kurios turi mažiausiai išteklių, vyravimas rodo sunkumų pobūdį ir dydį;

—	padėties rinkoje ir sektorių, kuriuose įmonės veikia, skirtumai – pavyzdžiui, įmonės, kuriančios ir teikiančios skaitmenizacijos ir žalinimo technologijas bei sprendimus, užima kitokią padėtį nei tos, kurios diegia ir naudoja šiuos sprendimus;

—	įmonių amžius ir jų augimo intensyvumas. Pradedančiosios įmonės ir veiklą plečiančios įmonės labiau nei kitos MVĮ linkusios naudoti pažangias skaitmenines technologijas;

—	bendra verslo aplinka, kuri turi būti patraukli ir palanki verslumui, inovacijoms, investicijoms ir prekybai;

—

skirtumai tarp valstybių narių – kalbant apie skaitmeninę pertvarką, skirtumai daugiausia susiję su skaitmenine infrastruktūra ir skaitmeniniais įgūdžiais, o kalbant apie žaliąją pertvarką, skirtumai atsiranda, pavyzdžiui, dėl gamtos išteklių naudojimo intensyvumo ekonomikoje ir skirtingų aplinkos valdymo tradicijų bei kultūros;

—	skirtingos vietos – skiriasi pagrindinės MVĮ sąlygos, pvz., tarp miestų ir kaimo vietovių.

3.9.

ES verslininkams senėjant, EK turėtų skatinti ir lengvinti verslo perdavimą, kuris naudingas visai ekonomikai, nes išsaugomas užimtumas ir įmonės, ir padėti MVĮ tenkinti būsimus poreikius, nes tai gali užtikrinti geresnį pasirengimą skaitmenizacijai, žalinimui ir verslo atnaujinimui bei tam reikalingus įgūdžius. Sėkmingai perduodant verslą, verslo modelis gali būti patobulintas ir pertvarkytas, kad taptų skaitmeninis ir tvarus, o nesėkmingi arba nerealizuoti verslo perdavimai galiausiai lemia darbo vietų praradimą ir ekonomikos augimo lėtėjimą. Verslumo įvairovės skatinimas, pvz., įtraukiant moteris ir trečiųjų šalių piliečius, gali sukurti pridėtinę vertę ir paspartinti kelių strateginių pramonės šakų ir verslo sektorių augimą. Be to, svarbus vaidmuo tenka tokiems socialinės ekonomikos modeliams, kaip darbuotojams priklausantys kooperatyvai.

4. Pagrindiniai sėkmingos naujos kartos MVĮ strategijos principai

4.1.

EESRK ragina Europos Komisiją ir valstybes nares paspartinti MVĮ strategijos įgyvendinimą ir, atsižvelgiant į skirtingas MVĮ sąlygas, pajėgumus ir poreikius, ją pakoreguoti laikantis toliau išdėstytų principų.

4.2.

Bet kurios priemonės, skatinančios ekonomikos atsigavimą ir atsparumo didinimą ES ir nacionaliniu lygmenimis, turėtų skatinti ekonomiškai, socialiai ir ekologiškai tvarų vystymąsi. Nors viešosios investicijos ir finansavimas atlieka esminį vaidmenį, tai neturi užgožti privačių investicijų svarbos ir palankios verslo aplinkos poreikio, ypač tais laikais, kai taip pat reikia tinkamai valdyti trikdžių sukeliančius procesus. Paprastai ES politikos priemonėmis turėtų būti siekiama tvarios popandeminės ekonomikos, kuri pagrįsta inovacijomis, įgūdžiais ir konkurencija, o ne valstybės pagalba ir protekcionizmu.

4.3.

Kadangi įmonės, kurdamos darbo vietas ir didindamos bendrą gerovę, atlieka gyvybiškai svarbų ekonominį ir visuomeninį vaidmenį, paramos priemonės, sudarančios sąlygas joms klestėti, turi būti ES politikos pagrindas. Šis raginimas taip pat grindžiamas tuo, kad įmonės yra pagrindiniai veikiantieji subjektai siekiant dvejopos pertvarkos ir konkurencingos, skaitmeninės, neutralaus poveikio klimatui bei žiedinės ekonomikos tikslo. Rinkos mechanizmai, palaikomi atsakingo socialinio dialogo, vis labiau skatina tokį vystymąsi.

4.4.

Atsižvelgiant į tai, kad MVĮ susijusios su 53 % visų ES įmonių sukuriamos pridėtinės vertės ir 65 % darbo vietų (2020 m.), jų esminis vaidmuo ES ekonomikoje ir jai sėkmingai atsigaunant yra neabejotinas. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas konkretiems labai mažų įmonių (93 % visų MVĮ) poreikiams ir jų, kaip pagrindinio socialinės ekonomikos variklio, vaidmeniui stiprinti. Kadangi MVĮ ir didelės įmonės yra įvairiais būdais tarpusavyje susijusios, veiksmingesnė integracija į atitinkamas ekosistemas ir vertės grandines yra abipusiai naudinga.

4.5.

MVĮ labai skiriasi savo atsigavimo, skaitmenizacijos ir žalinimo pajėgumais, todėl nėra vieno universalaus sprendimo. Taikant paramos priemones reikia atsižvelgti į tai, kad bendras MVĮ pajėgumas priklauso nuo įmonės nuostolių pandemijos metu pobūdžio, masto ir priežasčių (dažnai jie būdingi konkretiems sektoriams); įmonės padėties rinkose, vertės grandinėse ir verslo ekosistemose; įmonės vaidmens ir lygio skaitmeninėje ir žaliojoje pertvarkoje; įmonės finansinių, fizinių ir žmogiškųjų išteklių ir veiklos aplinkos atitinkamoje valstybėje narėje.

4.6.

Kadangi trumpalaikiai pandemijos padariniai dar nepašalinti, vis dar svarbu padėti stiprioms įmonėms išgyventi dabartinę situaciją. Kartu būtina nedelsiant pagerinti labiau ilgalaikei skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai galimybes sudarančias ir ją palaikančias sąlygas. Todėl MVĮ turėtų būti svarbiausias tiek trumpalaikio, tiek vidutinio ir ilgalaikio ES finansavimo ir kitų politikos priemonių įgyvendinimo objektas.

4.7.

COVID-19 krizė sustiprino poreikį remti finansinių sunkumų patiriančias įmones ir verslininkus, siekiant išvengti bereikalingų bankrotų ir išsaugoti darbo vietas. EESRK ragina Europos Komisiją ir valstybes nares toliau šalinti kliūtis verslininkų antrajai galimybei ir veiklos atnaujinimui ir skubiai bei tinkamai įgyvendinti Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyvą (9), kuri skatina valstybes nares kurti ankstyvojo perspėjimo sistemas, kad būtų galima laiku padėti sunkumų patiriantiems verslininkams.

5. Patikimos verslo aplinkos užtikrinimas

5.1.

MVĮ strategija yra glaudžiai susijusi su pramonės strategija, todėl jas reikia kurti ir įgyvendinti vienu metu, kad būtų sudarytos palankios sąlygos verslui, įskaitant gerai veikiančią bendrąją prekių, paslaugų, kapitalo, duomenų ir žmonių rinką, sklandžią dvejopą pertvarką ir atvirą strateginį ES savarankiškumą pagrindiniuose pramonės sektoriuose bei susijusiose MVĮ vertės grandinėse. Aktyvus MVĮ dalyvavimas rengiant pramonės ekosistemų pertvarkos kryptis yra būtinas.

5.2.

Valstybės narės gali padėti spartinti MVĮ plėtrą, suteikdamos joms daugiau galimybių dalyvauti konkursuose dėl viešųjų sutarčių ir juos laimėti tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu ir apskritai paspartindamos viešąsias investicijas, kad greičiau padidėtų susijusių įmonių apyvarta. Pagal Pavėluotų mokėjimų direktyvoje nustatytas taisykles dėl viešojo administravimo institucijų atliekamų mokėjimų įmonėms reikalaujama griežtesnio vykdymo ir turi būti numatyti nauji taisomieji veiksmai, be kita ko siekiant pagreitinti sandorius tarp privačių įmonių. Dėl padidėjusios mokėjimų spartos gali toliau gerėti MVĮ likvidumas.

5.3.

Abipusis prekių pripažinimas gali užtikrinti laisvą prekių judėjimą ES, tačiau daug MVĮ vis dar patiria sunkumų norėdamos patekti į kitų valstybių narių rinką dėl apsunkinančių nacionalinių administracinių procedūrų. EESRK pabrėžia, kad šalinant rinkos kliūtis ir palengvinant tarpvalstybinę veiklą labai svarbi standartizacija. Tiek ES, tiek tarptautiniu lygmeniu reikėtų toliau skatinti veiksmingą suinteresuotųjų subjektų, kaip antai MVĮ, dalyvavimą standartizacijos procesuose. Standartai turėtų būti parengti MVĮ palankiu būdu, taip pat turėtų būti teikiama parama ir gairės dėl standartų taikymo MVĮ.

5.4.

Tarptautinė prekyba atlieka svarbų vaidmenį skatinant verslo ir ES ekonomikos augimą bei plėtrą. Be to, siekiant pašalinti su pandemija susijusias kliūtis, reikia toliau tęsti ilgalaikes dvišales ir daugiašales derybas dėl atviros ir taisyklėmis grindžiamos prekybos, kad būtų pagerintas patekimas į rinką, tarptautinimas ir MVĮ augimas.

5.5.

Kad būtų galima pasiekti pagal naujos kartos MVĮ strategiją iškeltų tikslų, tuo pačiu išsprendžiant daugybę sąnaudų ir skaidrumo problemų, ją turi papildyti sąlygas sudaranti ir palanki reglamentavimo sistema, kuri skatina veiksmingą ir greitą MVĮ atsigavimą bei jų plėtrą ir gebėjimą įdarbinti. EESRK pabrėžia, kad politika ir reglamentavimo sistema turi suteikti MVĮ tikrumo, nuoseklumo ir aiškumo, kad būtų galima laikytis Geresnio reglamentavimo darbotvarkės (10), įskaitant konkurencingumo patikras ir bendro įvairių iniciatyvų poveikio vertinimą, ir visapusiškai įgyvendinti Smulkiojo verslo aktą Europai ir vienkartinio duomenų pateikimo principą, kartu išsaugant aukštus aplinkos ir socialinės apsaugos standartus ir užtikrinant vienodas sąlygas. Reglamentuojant taip pat turi būti atsižvelgta į vienodų sąlygų taikymo pobūdį, taip įvertinant, ar kai kurios konkrečios taisyklės turėtų būti vienodos visoms įmonėms, ar turi būti pritaikytos pagal įmonių dydį. EESRK ragina supaprastinti administracines procedūras, kad ištekliai nebūtų nukreipiami į veiklą, kuria ne skatinamos, bet stabdomos pastangos plėtoti verslą.

5.6.

Geresnis valstybių narių priemonių koordinavimas bendrojoje rinkoje nenumatytomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, kilus pandemijai, yra būtinas, siekiant užtikrinti laisvą prekių, paslaugų ir darbuotojų judėjimą, taip pat MVĮ veiklos tęstinumą. Būsima iniciatyva dėl bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliose situacijose priemonės yra svarbus šio darbo ramstis.

5.7.

EESRK mano, kad kalbant apie MVĮ, kuriose yra didelė informacijos asimetrija tarp paslaugų teikėjo ir kliento, ir paslaugas, kai paslaugų teikėjas veikia kaip kliento saugotojas (pvz., laisvųjų profesijų atveju), profesinis reglamentavimas gali užtikrinti paslaugų saugumą, nepriklausomumą ir kokybę, o kalbant apie rinkos iškraipymus, įskaitant galimas tarpvalstybines kliūtis, taip pat reikia imtis atsakomųjų veiksmų.

5.8.

Kad būtų galima įgyvendinti skaitmeninius ir žaliuosius sprendimus, visose verslo vietose, įskaitant kaimo ir atokias vietoves, reikalinga tinkama fizinė infrastruktūra už prieinamą kainą. Nors investicijos į veiksmingus skaitmeninius ryšius ir tvarias transporto bei energetikos sistemas yra naudingos bet kokiomis aplinkybėmis, jos taip pat stiprina ekonomikos atsigavimą.

6. Finansinė ir kita parama

6.1.

Papildomi MVĮ finansinės ir kitos paramos poreikiai dėl ribotų išteklių daugiausia kyla iš jų sumažėjusių pajėgumų atsigauti, skaitmenizuoti ir žalinti. COVID-19 sukeltą krizę šiuo metu gilina auganti infliacija, kurią lemia ir kylančios energijos kainos. Todėl EESRK pabrėžia atitinkamos finansinės ir nefinansinės paramos teikimo svarbą ir tikisi, kad valstybės narės, atsižvelgiant į jų skirtingus išteklius ir pajėgumus remti įmones, greitai patvirtins pasiūlymą pratęsti laikinosios valstybės pagalbos sistemos (11), kuri padėtų parengti rinka grindžiamas sąlygas po COVID-19 pandemijos, taikymo laikotarpį.

6.2.

Skiriant viešąją finansinę paramą, reikia pasirūpinti, kad nebūtų pasirenkamos sėkmingos įmonės arba nebūtų remiamos negyvybingos įmonės, nes įmonių sėkmę turėtų nulemti konkurencija ir rinkos. Vietoj to, skiriant lėšas turėtų būti atsižvelgiama į įvairias MVĮ sąlygas ir tipus, taigi parama, siekiant kad ji tenkintų atitinkamus poreikius, turi būti veiksmingesnė ir tikslingesnė.

6.3.

EESRK pakartoja savo pasiūlymą valstybėse narėse sukurti ir plėtoti finansų ir finansavimo ombudsmenų tinklą, kurį koordinuotų ES, ir siūlo išplėsti jo taikymo sritį, kad ji apimtų visus finansavimo šaltinius. EESRK taip pat pateikė pasiūlymą sukurti MVĮ likvidumo darbo grupę, kuri dirbtų glaudžiai bendradarbiaudama su ombudsmenais, siekiant stebėti, kaip įgyvendinamos ES ir valstybių narių lygmeniu Komisijos pasiūlytos naujos priemonės, skirtos labai mažų įmonių likvidumui trumpuoju laikotarpiu užtikrinti. Sukūrus tinklą ne tik būtų padedama MVĮ gauti lėšų, bet ir Europos Komisija, laikydamasi principų, kuriais reglamentuojama bankų grįžtamoji informacija, taip pat galėtų rinkti ir analizuoti kokybinius duomenis, siekdama sužinoti, kaip bankai tarpininkai naudoja finansines priemones, kad padėtų toms MVĮ, kurioms labiausiai reikia finansinių išteklių, ir išsiaiškinti, kodėl joms nesuteikiamas kreditas. Tinkle taip pat turėtų būti sprendžiami bendresni ginčai tarp MVĮ ir bankų, kitų finansinių paslaugų ir likvidumo teikėjų bei kitų finansavimo įstaigų.

6.4.

Investicijos į inovacijas yra neabejotinai naudingos, nes jomis prisidedama tiek prie esamų įmonių plėtros, tiek prie naujų įmonių kūrimo ir jų ilgalaikės sėkmės didinimo. Technologijų ir sprendimų, kuriuos galėtų išplėsti ir pritaikyti įvairios MVĮ, kūrimą turėtų paskatinti ne tik dėmesys tam tikroms inovacijų ekosistemoms, bet ir inovacijų finansavimas. Norint paversti rizikingas, tačiau novatoriškas idėjas veiksmais, reikia įtraukti keletą veikiančiųjų subjektų: mokslininkus, verslininkus ir galutinius vartotojus arba klientus. Tačiau ES paramos sistemos, finansuojamos pagal programas „Europos horizontas“ ir „InvestEU“, yra pernelyg sudėtingos, kad kai kurios MVĮ galėtų kreiptis, net jei jos būtų laikomos neatitinkančiomis reikalavimų. ES gali įveikti šį sunkumą mažindama naštą ir kliūtis tuomet, kai MVĮ yra pasirengusios pateikti idėjas, ir viso proceso metu sėkmingoms pareiškėjoms užtikrindama nuolatinę mentorystę bei paramą. EESRK siūlo Europos Komisijai ir valstybėms narėms parengti ir skubiai įgyvendinti vieno lapo paraiškos procesą MVĮ, taip supaprastinant ir paspartinant jų prieigą prie ES fondų.

6.5.

Daugelyje sanglaudos politikos programų naudojamos naujai priimtos taisyklės ir didesnis lankstumas, siekiant pertvarkyti asignavimus labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiems sektoriams ir regionams. EK turi užtikrinti, kad su naujovėmis ir dvejopa pertvarka susiję asignavimai nesumažėtų, neigiamai paveikdami MVĮ investicijas į infrastruktūrą, skaitmeninius pajėgumus ir atsparumą aplinkos srityje.

6.6.

Kompetencijų ir įgūdžių tobulinimas yra dar viena į ateitį orientuotų investicijų sritis, kuriai turėtų būti teikiama pirmenybė. Įgūdžių ugdymo poreikis vienodai taikytinas verslininkams, įmonių vadovams, ir darbuotojams. Siekiant patenkinti tiek dabartinius, tiek būsimus MVĮ poreikius, turi būti užtikrinti tinkami profesiniai įgūdžiai. Kad būtų galima patenkinti dvejopos pertvarkos poreikius, skaitmeniniai ir žalieji įgūdžiai turėtų būti laikomi kiekvieno žmogaus pagrindiniais įgūdžiais. Dėl naujų įgūdžių paklausos reikia koreguoti tiek profesinį rengimą ir mokymą, tiek kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą. Ugdant įgūdžius darbo vietoje svarbų vaidmenį atlieka socialinis dialogas ir turėtų būti skatinama profesinio rengimo ir mokymo geroji patirtis ir keitimasis ja įgyvendinant susijusias ES iniciatyvas tarpusavyje bendradarbiaujant MVĮ organizacijoms, socialiniams partneriams ir valstybėms narėms.

6.7.

Visų pirma labai mažoms ir mažosioms įmonėms reikia vietos lygmens praktinės paramos ir konsultacijų, kurios yra glaudžiai susijusios su jų ištekliais grindžiamais pajėgumais. Reikėtų daug daugiau nuveikti siekiant užtikrinti pakankamų ir tinkamų konsultavimo paslaugų buvimą ir prieinamumą tiek ilgalaikiams, tiek kasdieniams tikslams, įskaitant modernių technologijų diegimą, įgūdžių ugdymą ir verslo veiklos rezultatų gerinimą. EESRK taip pat ragina rengti specialias kampanijas ir priemones, skirtas visų pirma labai mažoms įmonėms, kurios sudaro didžiausią ir pažeidžiamiausią MVĮ dalį.

6.8.

Kad būtų galima suprasti praktinius MVĮ poreikius ir tinkamai nukreipti priemones, būtina turėti patikimą duomenų apie vietos lygmens sąlygas bazę. Taip pat svarbu, kad politikos formuotojai visais lygmenimis palaikytų ryšius su MVĮ ir žinotų, kuo ir kokiomis aplinkybėmis jos praktiškai gyvena. EESRK ragina EK toliau stiprinti MVĮ atstovų tinklą, kad būtų sukurtas interaktyvesnis modelis, pagal kurį būtų užtikrinamas nuolatinis, tiesioginis ir kiek įmanoma glaudesnis ir išsamesnis ryšys bei nuosekli sąsaja su MVĮ ir joms atstovaujančiomis organizacijomis ir paramos tinklais, pavyzdžiui, socialiniais partneriais ir susijusiomis suinteresuotųjų subjektų organizacijomis. Be to, EESRK prašo EK skubiai paskirti ES MVĮ atstovą, kuris institucijose privalo turėti vykdomąjį, o ne tik simbolinį statusą, ir sudaryti sąlygas, kad jis pradėtų dirbti. EESRK pabrėžia esminį MVĮ atstovų tinklo, Europos įmonių tinklo (EEN) ir MVĮ organizacijų vaidmenį kuo plačiau skelbti visas paramos priemones, kad ši informacija būtų išplatinta kuo didesnei MVĮ auditorijai.

6.9.

Tinklų kūrimas, bendradarbiavimas ir partnerystės su kitomis įmonėmis bei suinteresuotaisiais subjektais taip pat padeda spartinti MVĮ atsigavimą ir didinti jų skaitmenizacijos bei žalinimo pajėgumus. Tai turėtų būti vienas iš pagrindinių inovacijų ir verslo ekosistemų stiprinimo tikslų, todėl EESRK pabrėžia, kad reikia sustiprinti skaitmeninių inovacijų centrų vaidmenį ir tinklą, o internetinės platformos turi būti lengvai prieinamos ir palankios MVĮ. Skaitmenizacija yra labai svarbi ir kasdieniame versle, nes ji palengvina tinklaveiką ir sudaro sąlygas MVĮ plačiau ir glaudžiau bendrauti su klientais, investuotojais, verslo partneriais, socialiniais partneriais, mokslininkais, pedagogais ir valdžios institucijomis.

6.10.

EESRK nustatė šiuos principus, į kuriuos reikia atsižvelgti rengiant bet kurias naujas MVĮ skaitmenizacijos programas (jie taip pat gali būti taikomi visoms MVĮ paramos priemonėms):

—	užtikrinti, kad programa būtų tikslinga, atitiktų poreikius ir kad pagalbos gavėjai, iš anksto pasikonsultavę su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais ir ekspertais, ją lengviau suprastų, teiktų dėl jos paraiškas ir ją įgyvendintų;

—	organizuoti informacijai ir ištekliams skirtą pagrindinį programos ryšių centrą, kuriuo MVĮ gali naudotis savo skaitmenizacijos veiklai remti, ir kuris joms galėtų padėti įgyti praktinės patirties šių technologijų pirkimo ir naudojimo srityje;

—	plėtoti pačių verslininkų skaitmeninius įgūdžius, nes tai tiesiogiai susiję su įmonės skaitmenizacijos lygiu, kartu pakeliant bendrą skaitmeninių įgūdžių lygį įmonėje;

—	palengvinti prieigą prie išorės finansavimo ir užtikrinti greitą lėšų išmokėjimą;

—	skatinti bendradarbiavimą su kitais partneriais ir suinteresuotaisiais subjektais;

—	skaitmeninimo programos turėtų būti sukurtos taip, kad būtų renkami duomenys ir grįžtamoji informacija iš MVĮ, taip pat siekiant pagerinti esamas ir būsimas paslaugas ir programas.

Briuselis, 2022 m. sausio 19 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) OL C 517, 2021 12 22, p. 45, 3.6.3 punktas.

(2) OL L 48, 2011 2 23 p. 1

(3) https://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=en&catId=89&newsId=10117&furtherNews=yes#navItem-1.

(4) OL C 429, 2020 12 11, p. 210.

(5) COM(2020) 103 final.

(6) OL C 429, 2020 12 11, p. 210.

(7) OL C 197, 2018 6 8, p. 1.

(8) OL C 429, 2020 12 11, p. 210 ir ankstesnės nuomonės.

(9) OL L 172, 2019 6 26, p. 18..

(10) OL C 517, 2021 12 22, p. 45, 3.6.3 punktas.

(11) Pateiktą 2021 9 30 – pratęsti dar šešiems mėnesiams.