European flag

Europos Sąjungos
oficialusis leidinys

LT

L serija


2025/415

2025 3 24

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2025/415

2024 m. gruodžio 13 d.

kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1114 papildomas techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitentų nuosavų lėšų reikalavimo koregavimas ir minimalieji testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programų ypatumai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/1937 (1), ypač į jo 35 straipsnio 6 dalies trečią pastraipą,

kadangi:

(1)

Reglamento (ES) 2023/1114 35 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatyti reikalavimai pagal to Reglamento 58 straipsnio 1 dalies b punktą taip pat taikomi elektroninių pinigų įstaigoms, leidžiančioms reikšmingus e. pinigų žetonus, ir, kai pagal to Reglamento 58 straipsnio 2 dalį to reikalauja kompetentinga institucija, elektroninių pinigų įstaigoms, leidžiančioms e. pinigų žetonus, kurie nėra reikšmingi;

(2)

vertindamos aplinkybes, dėl kurių iš su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitentų reikalaujama didesnių nuosavų lėšų, kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į poveikį, kurį žetonų žlugimas galėtų turėti finansiniam stabilumui, be kita ko, didelio masto išpirkimą, pardavimo itin sumažintomis kainomis išprovokavimą dėl finansinių sunkumų, susijusių su rezerviniu turtu ar indėlių atsiėmimu, galinčius sukelti didelių rinkos sutrikimų, galimų neigiamų pasekmių finansavimui ir sisteminę riziką visoje finansų sistemoje;

(3)

atsižvelgiant į su turtu susietų žetonų ir e. pinigų žetonų ir jų emitentų naujumą, universalios rizikos vertinimo sistemos nėra. Todėl, spręsdamos, ar nuosavų lėšų reikalavimo padidinimas yra pagrįstas, kompetentingos institucijos, atlikusios išsamų visų Reglamento (ES) 2023/1114 35 straipsnio 3 dalyje nustatytų atitinkamų rizikos kriterijų vertinimą, atitinkamų emitentų vertinimą turėtų atlikti atsižvelgdamos į kiekvieną konkretų atvejį. Galimas reikalavimas padidinti nuosavų lėšų reikalavimus turėtų priklausyti nuo konkrečių emitento aplinkybių. Su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitentų, kuriems taikomi tokie nuosavų lėšų reikalavimai, kapitalizacija turėtų visada būti pakankama atsižvelgiant į jų patiriamą riziką. Atliekant minėtą išsamų vertinimą ir konkretų vertinimą reikėtų naudoti visą turimą svarbią istorinę ir dabartinę informaciją. Apskritai padidinti nuosavų lėšų reikalavimus turėtų būti reikalaujama tik tada, kai yra didesnė rizika, kuri dar nepadengta, o atitinkamo emitento priemonės yra nepakankamai veiksmingos tai rizikai sumažinti;

(4)

kai kompetentinga institucija reikalauja padidinti žetonų emitento nuosavų lėšų reikalavimus, laikotarpis, per kurį turi būti atliktas toks padidinimas, turėtų būti kuo trumpesnis, nes atitinkamo emitento, taikančio tinkamą ir veiksmingą rizikos valdymą, kapitalizacija visada turėtų būti pakankama atsižvelgiant į jam kylančią riziką;

(5)

jei kompetentinga institucija padaro išvadą, kad dėl konkretaus su turtu susieto žetono arba e. pinigų žetono kylanti rizika, įskaitant kintamumą, gali reikšmingai pabloginti atitinkamo emitento finansinę padėtį arba daryti poveikį jo finansiniam stabilumui, kompetentinga institucija turėtų nustatyti trumpesnį laikotarpį, per kurį atitinkamas emitentas turi padidinti nuosavas lėšas;

(6)

siekiant užtikrinti, kad su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitentai priimtų patikimus rizikos valdymo sprendimus, tokie emitentai ir jų atitinkamos kompetentingos institucijos turėtų suprasti finansinę ir operacinę riziką, kylančią dėl dažnesnio su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų naudojimo. Be to, jie turėtų plačiau apsvarstyti sąsajas su žetonų emitentų ekosistema ir būdingus dėl turimo turto rezervų atsirandančius tarpusavio ryšius su tradiciniu finansų sektoriumi. Todėl būtina išsamiau apibrėžti emitentų mokumo ir likvidumo rizikos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis;

(7)

atliekant likvidumo testavimą nepalankiausiomis sąlygomis turėtų būti analizuojamas vadinamosios masinio investicijų atsiėmimo rizikos, kai staiga išauga žetonų išpirkimo prašymų skaičius, o dėl to skubiai parduodamas rezervinis turtas, kuriuo užtikrinami žetonai, poveikis. Todėl labai svarbu nurodyti minimaliuosius likvidumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ypatumus, pavyzdžiui, susijusius su valdymu, duomenų infrastruktūra, suskirstymu į rizikos kategorijas ir dažnumu;

(8)

siekiant užtikrinti, kad testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai išliktų aktualūs, reikšmingų su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitentų mokumo testavimas nepalankiausiomis sąlygomis turėtų būti atliekamas kas ketvirtį, o nereikšmingų su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitentų – kas pusmetį. Likvidumo testavimas nepalankiausiomis sąlygomis turėtų būti atliekamas kas mėnesį;

(9)

atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis turėtų būti atsižvelgiama į sunkius, bet tikėtinus finansinius testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus ir nefinansinius nepalankiausių sąlygų scenarijus, pavyzdžiui, likvidumo sukrėtimus, kredito sukrėtimus, palūkanų normų ir valiutos kurso sukrėtimus, išpirkimo riziką ir operacinius bei trečiųjų šalių sukrėtimus. Taip pat atliekant tokį testavimą reikėtų užtikrinti, kad būtų įdiegtos vidaus valdymo priemonės ir atitinkama duomenų infrastruktūra, kad su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitentai ir kompetentingos institucijos galėtų suprasti ypatybes, kiekybiškai įvertinti riziką ir rinkti įrodymus, kad tokie emitentai nuolat veiksmingai paskirsto ir mažina riziką;

(10)

pagrindinis principas – testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programoms turėtų būti taikomos panašios taisyklės ir požiūris, kurių laikomasi dėl kredito įstaigų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES (2). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitentų, išskyrus kredito įstaigas, vykdomos kriptoturto veiklos rizika skiriasi nuo kredito įstaigų rizikos, testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tikslais kriptoturto veiklą būtina grupuoti į skirtingas rizikos kategorijas. Be to, grupuojant kriptoturto veiklą ir riziką turėtų būti užtikrinta, kad atitinkamų žetonų emitentai ir kompetentingos institucijos galėtų nustatyti visas funkcijas, procesus ir subjektus, taip pat su jais susijusią riziką, įskaitant bet kokius aplinkos, socialinius ir valdymo veiksnius, ir nustatyti visas galimas problemas ar riziką. Toks nustatymas turėtų palengvinti vykdant įvairią atitinkamo emitento veiklą teikiamų konkrečios rizikos scenarijų rengimą ir priskyrimą. Scenarijai turėtų būti aiškiai apibrėžti, kad būtų galima kiekybiškai įvertinti jų galimą poveikį, galimų nuostolių intervalą ir su nustatytais konkrečios rizikos scenarijais siejamo tikėtinumo intervalą. Todėl, nustatydamas konkrečią riziką, atitinkamas emitentas turėtų nurodyti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijaus laikotarpį, kuris turėtų būti treji metai mokumo testavimui nepalankiausiomis sąlygomis ir iki vienų metų likvidumo testavimui nepalankiausiomis sąlygomis;

(11)

šis reglamentas grindžiamas Europos bankininkystės institucijos (EBI) Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(12)

EBI dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą, taip pat paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (3) 37 straipsnį, pateikti savo rekomendacijas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas šiems su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitentams:

a)

su turtu susietų žetonų emitentams;

b)

elektroninių pinigų įstaigoms, leidžiančioms reikšmingus e. pinigų žetonus;

c)

elektroninių pinigų įstaigoms, leidžiančios e. pinigų žetonus, kurie nėra reikšmingi, kai to pagal Reglamento (ES) 2023/1114 58 straipsnio 2 dalį reikalauja kompetentinga institucija.

2 straipsnis

Procedūra

1.   Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija (toliau – kompetentinga institucija), tinkamai atsižvelgdama į atitinkamo emitento pareikštas nuomones, su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitentui pateikia savo sprendimo reikalauti pagal Reglamento (ES) 2023/1114 35 straipsnio 3 dalį padidinti nuosavas lėšas projektą.

2.   1 dalyje nurodytame projekte pateikiama:

a)

suma, kuria turi būti padidintos nuosavos lėšos, ir procentinė dalis, didesnė už turto rezervo sumą, susidariusią taikant Reglamento (ES) 2023/1114 35 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktą;

b)

atitinkami argumentai, susiję su didesne rizika;

c)

ar ta didesnė rizika gali turėti reikšmingą poveikį emitento finansinei padėčiai arba platesnės finansų sistemos finansiniam stabilumui;

d)

ar ta didesnė rizika nepriklauso nuo atitinkamo emitento valdymo ar verslo modelio;

e)

laikotarpis, per kurį pagal 3 straipsnį atitinkamas emitentas padidina nuosavas lėšas.

3.   Su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitentas savo nuomones dėl bet kurio iš 2 dalyje nurodytų elementų pareiškia per 25 darbo dienas nuo projekto gavimo.

4.   Kompetentinga institucija praneša su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitentui savo galutinį sprendimą, kuriame pateikiami 2 dalyje nurodyti elementai.

5.   Su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitentas per 25 darbo dienas nuo 4 dalyje nurodyto sprendimo gavimo kompetentingai institucijai pateikia išsamų planą, kaip per kompetentingos institucijos nustatytą laikotarpį padidins savo nuosavas lėšas. Plane pateikiama ši informacija:

a)

padidinimui per nustatytą laikotarpį atlikti skirti veiksmai, kurie turi būti įgyvendinti per nustatytą laiką, konkrečios priemonės ir procedūros;

b)

patvirtinimas, kad numatomu nuosavų lėšų straipsnių ir priemonių naudojimu siekiama įvykdyti didesnį reikalavimą ir visiškai laikytis Reglamento (ES) 2023/1114 35 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų.

6.   Jeigu 3 straipsnyje nurodytas laikotarpis nuosavų lėšų didinimui užbaigti yra ilgesnis nei trys mėnesiai, su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitentas kas mėnesį informuoja kompetentingas institucijas apie plano įgyvendinimo pažangą.

7.   Jeigu laikantis 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų per laikotarpį neįmanoma įvykdyti kurio nors veiksmo ar procedūros, su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitentas nedelsdamas informuoja kompetentingą instituciją.

8.   Kompetentinga institucija atidžiai stebi plano įgyvendinimą.

9.   Jeigu įsteigiama Reglamento (ES) 2023/1114 119 straipsnio 1 dalyje nurodyta kolegija, kompetentinga institucija pateikia Europos bankininkystės institucijai visą 2–8 dalyse nurodytą informaciją, įskaitant sprendimo projektą ir galutinį sprendimą, planą ir visus atitinkamus atnaujinimus.

3 straipsnis

Laikotarpis

1.   Nedarydama poveikio 2 daliai, kompetentinga institucija nustato laikotarpį, per kurį su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitentas, turi prisitaikyti prie didesnių nuosavų lėšų reikalavimų, nustatytų remiantis Reglamento (ES) 2023/1114 35 straipsnio 3 dalyje nurodytu kompetentingos institucijos vertinimu, ir tas laikotarpis negali viršyti šešių mėnesių nuo pranešimo apie 2 straipsnio 4 dalyje nurodytą galutinį sprendimą.

2.   Nustatydama laikotarpį, per kurį su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitentas turi prisitaikyti prie didesnių nuosavų lėšų reikalavimų, kompetentinga institucija atsižvelgia į bet kokią galimą didesnę riziką, kuri gali turėti reikšmingą poveikį platesnės finansų sistemos arba emitento finansiniam stabilumui, ir į visus galimus atitinkamo emitento valdymo ar verslo modelio trūkumus.

4 straipsnis

Kriterijai

Priimdama Reglamento (ES) 2023/1114 35 straipsnio 3 dalyje nurodytą sprendimą, kompetentinga institucija atsižvelgia į visus šiuos rizikos vertinimo kriterijus:

a)

ar tikėtina, kad su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitentas per ateinančius 12 mėnesių pažeis Reglamento (ES) 2023/1114 34 straipsnio 1, 8 ir 10 dalyse ir 36–39 straipsniuose nurodytus reikalavimus, vertindama, ar yra su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitento galimų trūkumų ar silpnųjų vietų taikant visus Reglamento (ES) 2023/1114 34 ir 36–39 straipsniuose nustatytus reikalavimus;

b)

ar išpirkimas nominaliąja verte ir rinkos verte užtikrinamas įprastomis ar nepalankiomis rinkos sąlygomis;

c)

ar yra padidėjusi su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitento rezervinio turto vertės arba finansinės padėties reikšmingo pablogėjimo rizika;

d)

ar dėl sistemų, įskaitant pagrindinį paskirstytąjį registrą ir bet kurią prekybos platformą, rinkos infrastruktūrą ar mokėjimo sistemą, naudojamą žetonui išleisti arba perleisti, ir dėl kitų trečiųjų šalių kriptoturto paslaugų teikėjų, pavyzdžiui, saugotojų, kuriems būtų pavesta saugoti žetonus arba rezervinį turtą, kyla padidėjusi operacinė rizika.

5 straipsnis

Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programos rengimas

1.   Su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitentai užtikrina, kad jų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programa būtų perspektyvi ir realistiška ir kad remiantis testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais visais valdymo lygmenimis būtų priimami informacija pagrįsti sprendimai dėl visos esamos ir galimos rizikos, turinčios reikšmingą poveikį emitento finansinei padėčiai.

2.   Su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitentai reguliariai peržiūri ir vertina savo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programą, kad nustatytų jos veiksmingumą, patikimumą ir tinkamumą tiek pagal paties atitinkamo emitento, tiek pagal atitinkamų išleistų žetonų rizikos charakteristikas, ir nuolat ją atnaujina. Šis vertinimas atliekamas kasmet ir visapusiškai atspindi išorės ir vidaus sąlygas.

3.   Rengdami testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programą, su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitentai atsižvelgia į visus šiuos elementus:

a)

programos veiksmingumą siekiant jos numatytų tikslų;

b)

tobulinimo poreikį;

c)

nustatytus rizikos veiksnius, atitinkamų scenarijų pagrindimą ir struktūrą, modelių prielaidas ir rezultatų jautrumą šioms prielaidoms, taip pat ekspertų vertinimo vaidmenį siekiant užtikrinti, kad prie programos būtų pridėta patikima analizė;

d)

modelio veiksmingumą, įskaitant veiksmingumą remiantis ne imties duomenimis, pvz., duomenimis, kurie nebuvo naudojami modeliui kurti;

e)

būdą, kaip įtraukti galimas nepalankias mokumo ir likvidumo ryšius;

f)

galimų mokumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir likvidumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sąsajų pakankamumą;

g)

atsiliepimus, gautus iš kompetentingų institucijų joms atliekant priežiūrinį ar kitą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis;

h)

duomenų infrastruktūros tinkamumą (sistemų įgyvendinimą ir duomenų kokybę);

i)

vyresniosios vadovybės ir valdymo organo tinkamą dalyvavimo lygį;

j)

visas prielaidas, įskaitant verslo ir (arba) valdymo prielaidas, ir numatomus valdymo veiksmus, grindžiamus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tikslu, rūšimi ir rezultatu, įskaitant valdymo veiksmų vykdymo nepalankiausiomis sąlygomis ir kintančioje verslo aplinkoje galimybių vertinimą;

k)

atitinkamų dokumentų tinkamumą ir skaidrumą.

4.   Visų rūšių vykdomo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programa tinkamai dokumentuojama.

5.   Visoje organizacijoje testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programą vertina, pavyzdžiui, rizikos komitetas ir vidaus auditoriai. Vertinant šį procesą taip pat dalyvauja verslo padaliniai, kurie nėra atsakingi už programos rengimą ir taikymą, arba išorės ekspertai, atsižvelgiant į atitinkamas ekspertines žinias konkrečiais klausimais.

6.   Su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitentai užtikrina, kad tiek rengiant pradinę testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programą, tiek vertinant testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programą vyktų veiksmingas dialogas dalyvaujant visų emitento verslo sričių ekspertams ir kad programą ir jos atnaujinimus tinkamai analizuotų emitento vyresnioji vadovybė ir valdymo organas, kurie taip pat yra atsakingi už programos vykdymo ir priežiūros stebėseną.

6 straipsnis

Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rūšis

1.   Su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitentai atlieka mokumo testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir likvidumo testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.

2.   Mokumo testavimas nepalankiausiomis sąlygomis apima tam tikrų pokyčių, įskaitant makroekonominius ar mikroekonominius scenarijus, poveikį bendrai su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitento kapitalo padėčiai, be kita ko, jo minimaliesiems ar papildomų nuosavų lėšų reikalavimams, prognozuojant emitentų kapitalo išteklius ir reikalavimus, pabrėžiant emitento pažeidžiamumą ir įvertinant jo pajėgumą padengti nuostolius bei poveikį jo mokumo pozicijoms.

3.   Likvidumo testavimas nepalankiausiomis sąlygomis apima tam tikrų pokyčių, įskaitant makroekonominius ar mikroekonominius scenarijus, poveikį finansavimo ir rinkos rizikos požiūriu ir sukrėtimų poveikį su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitento turto rezervo likvidumui ir bendrai likvidumo pozicijai, be kita ko, jo minimaliesiems ar papildomiems likvidumo reikalavimams.

4.   Konkreti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodikų struktūra, sudėtingumas ir išsamumas turi atitikti su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų pobūdį, įskaitant išpirkimo teisių pobūdį, mastą ir dydį, taip pat jo rezervinio turto sudėtingumą, koncentraciją ir sudėtį.

7 straipsnis

Minimalus įvairaus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis dažnumas

1.   Reikšmingų su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitentų mokumo testavimas nepalankiausiomis sąlygomis atliekamas bent kas ketvirtį, o nereikšmingų su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitentų – kas pusmetį.

2.   Visų su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitentų likvidumo testavimas nepalankiausiomis sąlygomis atliekamas bent kas mėnesį.

8 straipsnis

Vidaus valdymo priemonės atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis

1.   Su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitento testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programą priima jo valdymo organas, kuris yra atsakingas už jos įgyvendinimą pagal šį reglamentą ir Reglamentą (ES) 2023/1114.

2.   Į testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programą, be kita ko, įtraukiamas vertinimas, ar valdymo organo nariai kartu turi pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties, kad galėtų atlikti visus šiuos veiksmus:

a)

visiškai suprasti nepalankiausių sąlygų įvykių poveikį bendram emitento rizikos profiliui;

b)

užtikrinti, kad testavimui nepalankiausiomis sąlygomis atlikti būtų suteikta aiški atsakomybė ir skirti pakankami ištekliai, pvz., kvalifikuoti žmogiškieji ištekliai ir informacinių technologijų sistemos;

c)

aktyviai dalyvauti diskusijose su darbuotojais, dalyvaujančiais atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, ir su asmenimis, kuriems pavestos su testavimu nepalankiausiomis sąlygomis susijusios užduotys;

d)

ginčyti pagrindines modeliavimo prielaidas, scenarijų pasirinkimą ir prielaidas, kuriomis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis apskritai grindžiamas;

e)

priimti sprendimus dėl būtinų valdymo veiksmų ir juos aptarti su kompetentingomis institucijomis.

3.   Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programa parengiama taip, kad testavimą nepalankiausiomis sąlygomis būtų galima atlikti pagal atitinkamą emitento vidaus politiką ir procedūras.

4.   Su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitentai užtikrina, kad visi testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programos elementai, įskaitant jos vertinimą, vidaus politikoje ir procedūrose būtų tinkamai dokumentuojami ir, kai aktualu, reguliariai atnaujinami.

5.   Su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitentai užtikrina, kad testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programoje būtų numatyta veiksminga komunikacija tarp verslo linijų ir valdymo lygmenų, siekiant didinti informuotumą, gerinti rizikos kultūrą ir paskatinti diskusijas apie esamą ir galimą riziką, taip pat apie galimus valdymo veiksmus.

6.   Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programa parengiama kaip neatskiriama emitento rizikos valdymo sistemos dalis. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis rengiamas taip, kad padėtų priimti įvairius verslo sprendimus ir paremtų verslo procesus, taip pat strateginį planavimą. Strateginiuose sprendimuose atsižvelgiama į testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metu nustatytus trūkumus, apribojimus ir pažeidžiamumą.

7.   Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai naudojami kaip proceso, kuriuo nustatoma emitento norima prisiimti rizika bei rizikos ribos, įvediniai ir yra planavimo priemonė siekiant nustatyti naujų ir esamų verslo strategijų veiksmingumą ir įvertinti galimą poveikį nuosavoms lėšoms ir likvidumui.

9 straipsnis

Atitinkama testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programų duomenų infrastruktūra

1.   Su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitentai užtikrina, kad testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programa remtųsi tinkama ir skaidria duomenų infrastruktūra.

2.   Su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitentai užtikrina, kad jų duomenų infrastruktūra būtų pajėgi patenkinti didelius jų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programos duomenų poreikius ir kad jie būtų įdiegę mechanizmus, kuriais būtų užtikrinamas nuolatinis ir tinkamas gebėjimas atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kaip planuota pagal programą.

3.   Su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitentai užtikrina, kad jų duomenų infrastruktūra užtikrintų ir lankstumą, ir tinkamus kokybės bei kontrolės lygius.

4.   Su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitentai užtikrina, kad jų duomenų infrastruktūra būtų proporcinga jų dydžiui, sudėtingumui, rizikos ir verslo profiliui ir sudarytų sąlygas atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, apimantį visą reikšmingą riziką, su kuria įstaiga susiduria.

5.   Su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitentai skiria pakankamai žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių, kad užtikrintų veiksmingą savo duomenų infrastruktūros, įskaitant informacinių technologijų sistemas, plėtojimą ir priežiūrą.

10 straipsnis

Metodika, bendrieji pamatiniai parametrai ir prielaidų tikėtinumas

1.   Su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitentai nustato šių kategorijų riziką:

a)

riziką, kylančią su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų ir rezervinio turto vertei, perleidžiamumui, likvidumui, prieinamumui arba keičiamumui;

b)

riziką, kylančią dėl sistemų, kurioms priklauso su turtu susietas žetonas arba e. pinigų žetonas, įskaitant pagrindinį paskirstytąjį registrą ar bet kokią kitą žetono technologiją ir bet kurią prekybos platformą, rinkos infrastruktūrą ar mokėjimo sistemą, naudojamą žetonams išleisti ar perleisti;

c)

riziką, kylančią dėl sutartimi įformintų susitarimų, kuriuos atitinkamas emitentas sudarė su kitais emitentais, kriptoturto paslaugų teikėjais, finansų įstaigomis ar bet kuriuo kitu fiziniu ar juridiniu asmeniu dėl žetonų emisijos ar perleidimo arba rezervinio turto sukūrimo, valdymo, saugojimo ar investavimo, įskaitant bet kokį susitarimą, pagal kurį emitentas perduoda užduotis, vykdymo.

2.   Siekdami įvertinti 1 dalyje nurodytą riziką, su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitentai nustato konkrečios rizikos scenarijus ir tam naudoja istorinius ir (arba) hipotetinius scenarijus, susijusius su įvairių 1 dalyje nurodytų kategorijų rizika.

3.   2 dalyje nurodyti konkrečios rizikos scenarijai turi būti aiškiai apibrėžti, o jų galimas poveikis – kiekybiškai įvertintas.

4.   Nustatydami konkrečią riziką, su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitentai nustato trejų metų laikotarpį rizikos įvykiams, susijusiems su mokumo testavimu nepalankiausiomis sąlygomis, ir iki vienų metų – likvidumo testavimui nepalankiausiomis sąlygomis, turtą, kuriam kyla rizika, ir tikslų rizikos scenarijaus aprašymą.

5.   Su turtu susietų žetonų arba e. pinigų žetonų emitentai kiekybiškai arba apytikriai įvertina nustatytų nepalankiausių sąlygų scenarijų sunkumą ir tikėtinumą, taip pat galimus nuostolius, atsirandančius dėl tų scenarijų.

11 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2024 m. gruodžio 13 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)   OL L 150, 2023 6 9, p. 40, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/1114/oj.

(2)   2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2013/36/oj).

(3)   2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB, (OL L 331, 2010 12 15, p. 12, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2010/1093/oj).


ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2025/415/oj

ISSN 1977-0723 (electronic edition)


OSZAR »